(8 445) 78 945

info@kpg.lt

Pokalbis su direktoriumi

Pokalbis su direktoriumi

  • rugsėjo 07, 2016

Prabėgus trumpai lietuviškai vasarai į mokyklas vėl grįžta moksleiviai. Su naujomis idėjomis ir programomis juos pasitinka ir Kretingos Pranciškonų gimnazija. Kokios tos naujovės ir kuo išskirtinis yra mokymasis katalikiškoje švietimo įstaigoje, pasakoja Pranciškonų gimnazijos direktorius br. kun. Alvydas Virbalis OFM. 

Prabėgo pirmieji metai, kai tapote direktoriumi. Spėjote surengti katalikiškų mokyklų festivalį, išleidote pirmuosius abiturientus. Atėjo nauja rugsėjo 1-oji. Kokiomis naujovėmis pasižymės šie mokslo metai?

Šiems mokslo metams lieka galioti praėjusį sezoną dvejiems metams išsikelti prioritetai. Gimnazijos prioritetu išlieka sąžiningumo, atsakomybės ir pažinimo gebėjimų ugdymas formalioje ir neformalioje ugdymo aplinkose. Praėjusiais mokslo metais patys mokiniai atliko tyrimus analizuodami, kaip pasireiškia gimnazistų sąžiningumas. Taip pat pasirašėme sutartį su organizacija „Transparency International“, įsipareigodami puoselėti sąžiningumą mūsų ugdymo įstaigoje. Nuolat ieškome naujų priemonių, kaip padėti mokiniams įsisavinti sąžiningumo ir atsakomybės vertybes.

Šnekant kasdiene kalba sąžiningumas pirmiausia pasireiškia per išmokimą ir nenusirašinėjimą. Tačiau jis apima ir daug plačiau – santykius su kitais žmonėmis, tiesos sakymą, nemanipuliavimą mokytojais ir pan. 

Taip pat atsakomybė apima ne vien pamokų lankymą ir namų darbų atlikimą, bet ir asmenybės ugdymą. Mažesniųjų brolių ordinas išleido pranciškoniško ugdymo gaires, kuriose rašoma, kad ugdymas turi būti skirtas savarankiškai tobulėti. Tai reiškia, kad pats jaunas žmogus turi prisiimti atsakomybę už save, o ne tėvai ar mokytojai. Jis pats atsako už savo ateitį.

Noriu pasidžiaugti viena naujove – užsienio kalbų laboratorija. Kadangi mokėti užsienio kalbų darosi vis svarbiau, sudarysime galimybę mokytojams ir moksleiviams lavinti užsienio kalbų įgūdžius neįprastu būdu, vesti diskusijas per pamokas, ruošti teminius pristatymus.

Taip pat mūsų gimnazijoje bus pradėtos dėstyti filosofijos pamokos trečių ir ketvirtų klasių gimnazijos moksleiviams. Trečiokai gimnazistai išklausys filosofijos įvadą, o ketvirtokai – aksiologiją – vertybių filosofiją. Manau, kad filosofinis vertybių esmės pažinimas pasitarnaus ir tikėjimo sustiprinimui, ir bendrajam išsilavinimui, plečiant mokinių pasaulėžiūrą.

Kita naujovė – Šventojo Rašto studijos anglų kalba, kurias ves biblistė Aušra Mizgirienė, studijavusi Šventąjį Raštą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji dėstys pamokas trečiokams gimnazistams. Norime nušauti du zuikius vienu šūviu – kad mokiniai geriau pažintų Dievo Žodį ir tuo pat metu išmoktų anglų kalbos. Tai bus privaloma savaitinė specializuota tikybos pamoka. 

Pastarieji mokslo metai parodė, kad matematikos egzaminas tampa vis svarbesnis, todėl jau nuo pirmos gimnazijos klasės taikysime sustiprintą matematikos mokymą ir skaidysime klases į mažesnes mokinių grupes, kad pedagogai kiekvienam iš jų galėtų skirti daugiau dėmesio, geriau išaiškinti.

Taip pat įgyvendinsime naujovę sielovados srityje. Supratome, kad Kretingoje turime glaudžiau bendradarbiauti su parapija, todėl ne tik kartu organizuosime „Kairos“ ir „TEK“ rekolekcijas, tačiau pirmokams ir antrokams gimnazistams organizuosime savęs pažinimo bei lytiškumo ugdymo savaitgalį „Pažink save“. Šiame kurse kalbėsime jaunimui aktualia tema ir pristatysime katalikišką požiūrį į lytiškumą.

Katalikiškas švietimas turbūt daugeliui pirmiausia asocijuojasi su jėzuitais. Tačiau pranciškonai įkūrė gimnaziją Kretingoje dar tarpukariu, o Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kenebunkporte, taip pat buvo įsteigę Šv. Antano aukštesniąją mokyklą, kurioje tikėjosi užauginti naujų pranciškonų. Turbūt galima teigti, kad švietimas yra svarbi Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos misija? 

Nežiūriu į gimnaziją kaip į pašaukimų kalvę. Pirmiausia žiūriu į mokyklą kaip į švietimo vietą, bendruomenę ir įrankį skelbti Evangeliją. Visgi pirmoji Bažnyčios misija yra Evangelijos skelbimas, o vienas iš būdų tą daryti yra būtent ugdymas. Pranciškonų gimnazija yra konkreti vieta, kur galime vykdyti šią savo misiją. 

Kažkada pats buvote Pranciškonų gimnazijos mokinys, o dabar esate jos direktorius. Pasidalinkite iš patirties, kokią reikšmę jauno žmogaus gyvenime turi mokymasis krikščioniškomis vertybėmis grindžiamoje švietimo įstaigoje? Ką tai davė jums pačiam?

Gimnazija suformavo mano identitetą – meilę Tėvynei ir meilę Bažnyčiai. Žvelgdamas į savo gyvenimo laikotarpį gimnazijoje dėkoju buvusiai direktorei Astai Radikienei, klasės auklėtojui, mokytojams ir broliams pranciškonams, kurie padėjo išugdyti meilę Lietuvai ir Bažnyčiai.

Todėl pilietiškumo ugdymas man ypač svarbus, ir didelį dėmesį skiriu mokinių išvykoms per valstybines šventes. Kasmet vasario 16 dieną aplankome Minaičius, kur vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas ir buvo pasirašyta Laisvės deklaracija. Noriu, kad moksleiviai pamiltų Tėvynę, nes svarbu už ją atiduoti ne tik gyvybę, bet ir gyvenimą. O kaip atiduosime gyvenimą, jeigu nepažinsime savo šaknų. Mylėdami Tėvynę, išpildome ir Bažnyčios pavedimą. Jėzus negimė betautėje erdvėje – Jis gimė konkrečioje tautoje ir istorinėje situacijoje. Žvelgdami į Jėzų ir prisimindami, kad jis buvo žydas ir mylėjo savo tautiečius, ir mes turime mylėti Lietuvą.

Visoje Lietuvoje kalbama apie patyčių problemą mokykloje ir savižudybių prevenciją, nes vis daugiau jaunų žmonių pakelia prieš save ranką ir per metus nusižudo visa gimnazinė klasė. Kaip sprendžiate patyčių problemas savo gimnazijoje? 

Patyčių problema nesvetima ir mūsų mokyklai, nes mūsų mokiniai nėra nukritę iš dangaus, bet yra mūsų visuomenės ir šeimų dalis. Kokios yra Kretingos ir jos apylinkių šeimos, tokie ir mokiniai. Juos paliečia tie patys įvykiai, naujienos, todėl patyčių prevencija mokykloje yra labai aktuali.

Tai matydami praėjusiais mokslo metais pradėjome vykdyti „Olweus” patyčių prevencijos programą ir šiemet toliau ją tęsime. Lyderių darbo grupė organizuoja susitikimus su mokytojais ir moko atpažinti patyčias, supažindina su skirtingomis jų formomis – internetinėmis, tiesioginėmis, pasyviomis. Patyčių prevencijos programa pastūmėjo mus atsisakyti mokinių budėjimo mokykloje, kad sumažintume pretekstų patyčioms.

Be to, visų klasių mokiniai per klasės valandėles išnagrinėjo ir pasirašė „Patyčių prevencijos taisykles“. Jie ne tik aptarė bendravimo taisykles, bet ir sužinojo, kaip elgtis įvykus patyčioms, kam reikia pranešti, kaip reaguoti. Taip pat kalbame apie pasyvias patyčias – tylų pritarimą ir nieko nedarymą. Mokiniai turi suprasti, kad suaugusiųjų informavimas apie vykstančias patyčias nėra skundimas, bet atvirkščiai – artimo meilės darbas, parodymas, kad mes netoleruojame skriaudos kitam asmeniui.  

Kalbant apie savižudybes, ši problema atsiranda tada, kai žmogus nebemato prasmės, nebeturi vilties. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina tikėjimas, padedantis moksleiviui neprarasti vilties. Svarbiausia šviesa, kurios niekas negali užgožti, yra Jėzus. 

Kalbino Monika Midverytė OFS, Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos komunikacijos koordinatorė